Apie kliniką

Turėdamas 35 metų dantų implantavimo patirtį ir keliolika išradimų bei patentų, norėčiau nušviesti šios pažangios technologijos raidą ir negeroves Lietuvoje. Kartu su prof. S. Čepuliu, dr. O. Surovu, dr. V. Vaitkumi man teko kurti originalius implantus bei instrumentus ir pradėti implantavimo praktiką Lietuvoje 1981 m. Pirmąją Lietuvoje disertaciją dantų implantacijos tema apgyniau 1988 m. Atlikau kelis tūkstančius implantavimo operacijų ir tobulinau protezavimą ant implantų, o nuo 2007 m. mokau odontologus dantų chirurgijos, implantavimo ir protezavimo savo klinikos mokymo bazėje.

Pagal mano išradimus ir konsultacijas Vokietijos kompanija „KOHLER Medizintechnik“ gamina kelių rūšių instrumentus, o Šveicarijos bendrovei „Thommen Medical“ teikiame pasiūlymus implantacinėms inovacijoms.

Nuolat analizuoju implantacinės veiklos rezultatus, optimizuodamas technologijas ir vertindamas implantų tinkamumą dėl ilgaamžiškumo bei kokybės. Subrendo išvada, kad bent 10 metų kokybiško implanto funkcionavimo yra teigiamas rezultatas, o nesėkmės dažniausiai sietinos su nepakankamu paciento sveikatos ištyrimu bei ydinga operavimo technologija. Ypač svarbu įvertinti žandikaulių anatominius parametrus bei amžiaus pakitimus, dantų, gleivinių ir dantenų būklę, kaulų struktūrą (rentgenologiškai), taip pat svarbu implantuojant nepažeisti nervų, kraujagyslių ir pasiekti pirminį implanto stabilumą. Iki implantacijos būtina pašalinti infekcijos židinius dantyse ir žandikauliuose, o po danties ištraukimo išlaukti ne trumpiau kaip 4 mėnesius iki visaverčio kaulo susiformavimo. Implantui prigyti (oseointegracijai) viršutiniame žandikaulyje reikia 3-4 mėnesių, apatiniame – 2-3 mėnesių. Deja, skuboto implantavimo šalininkai rizikuoja galimomis komplikacijomis net iki implanto praradimo. Prigijimo trukmės (patvirtintos ilgalaikiais klinikiniais stebėjimais) laikymasis atitinka biologinius procesus kauluose ir minkštuose audiniuose, nemėginant apgauti gamtos.

Konstruojant protezą ant implantų, derėtų užtikrinti tarpelį tarp dantenos ir protezo higieniniam valymui.

Nepaisant blaškymosi tarp besikeičiančių madų, griežtai klasikinių biologiškai pagrįstų implantavimo principų besilaikantys odontologai yra atsargesni ir objektyviai pasiekia ilgalaikių (20-30 metų) rezultatų. Mokantis ir implantuoti, ir protezuoti odontologas yra pranašesnis už vienos srities specialistus, nes gali teisingiau sudaryti paciento gydymo planą, parinkti implantus ir protezavimo būdus, o kartais – ir alternatyvų gydymą. Kviestume kuo daugiau odontologų mokytis implantavimo.

Remdamasis teorine analize ir savo klinikine praktika, pasirinkau agresyviai nesireklamuojančios šveicarų bendrovės (veikiančios nuo 1980 m.) implantus. Jų pranašumai prieš išpopuliarintus implantus yra tobulesnė išorinio žiedo ir galvutės jungtis, optimizuojanti apkrovų pasiskirstymą, ploniausio tvirtinančio varžtelio lankstumas, mažinantis lūžimo pavojų, ir originali grąžtų su kreipikliais bei kitų instrumentų ir protezavimo priemonių sistema.

Šiandien implantų gamintojų atstovai Lietuvoje vykdo agresyvią reklamą ir implantavimas tampa masinės mados dalyku. Stichiškai daugėja „implantacijos centrų“, net „klasterių“ bei „grupių“, neva inovacijų kūrimo ir ES pagalbos pagrindu, nors akivaizdžiai vaikomasi kuo didesnio pelno ir veiklos monopolizavimo. Formuojama „mobiliųjų implantatorių profesija“, aptarnaujanti po kelis ar net keliolika odontologijos kabinetų, primetanti skuboto implantavimo siaurą požiūrį. Kabinetų odontologai nėra įsigilinę į racionalaus implantavimo dalykus, tad lengvai susigundo „implantatorių“ sparčios sėkmės pažadais. Jų interneto svetainėse nesikuklinama girtis savo meistriškumu, nors dažniausiai patys yra implantavimo pradinukai.

Kai kurie implantų gamintojai skelbia, kad jų implantai yra vieninteliai moksliškai pagrįsti.

Šis teiginys laikytinas tuščiai reklaminiu (ir melagingu), nes dauguma implantų kūrėjų prieš patentuodami nuodugniai ištiria savo gaminius bei technologijas eksperimentiškai ir kliniškai.

„Implantatorių“ reklaminiai pažadai (abejotini ir net klaidinantys):

• graži „vidinė šypsena su implantais“. Vidinė? Gal nesietina su išore ir išvaizda? Kadaise mūsų protėviai (kaip ir laukiniai gyvūnai) gąsdino priešininkus šiepdami dantis. Dabar dantų rodymas yra tapęs šypsena – palankumo ir geros nuotaikos reiškimo gestu. Tačiau svarbiausia dantų funkcija tebėra pajėgumas kokybiškai kramtyti, be skausmo ir nemalonių pojūčių perduodant žandikaulių jėgas į smulkinamą maistą. Tik toks sveikatingas pajėgumas lemia tvarkingą visavertę mitybą, o tada ir natūralią šypseną.
• ,,tarptautinė viso gyvenimo garantija“ – lyg įsipareigojimas laiduoti implanto funkcionavimą per visą (paciento?) gyvenimą ir atlyginti žalą atsiradus komplikacijoms (Visuotinė lietuvių enciklopedija, VI t., 414 p.). Šiuo pažadu gyvenimas kažkodėl pirmiausiai siejamas su „nepriekaištingu estetiniu vaizdu“ (vėl šypsena) bei nemokamu implantų ir protezavimo dalių pristatymu į 70 šalių. Filosofiškai „viso gyvenimo garantija“ pretenduoja į didesnes nei Dievo galias. Tikrovėje implantavimo nesėkmių atvejais (atsiradus uždegiminiams reiškiniams, skausmui ar implanto atmetimui) dažniausiai prireikia papildomų kaulo atkūrimo procedūrų. Kartais visiškai neįmanoma pakartotinai implantuoti. Lieka neaišku, ar „viso gyvenimo garantija“ aprėpia ir visų komplikacijų gydymą.
• „implantavimas per 1 valandą vienu prisėdimu iškart po danties išrovimo“. Toks skubotumas ir „pagreitintas implantavimas“ yra neabejotinai rizikingas ir lengvabūdiškas ne tik dėl žaizdos gijimo, bet ir dėl viso gydymo ilgalaikės sėkmės. Pasak lietuvių patarlės „skubūs darbai – vieni vargai“.
• „12 dantų ant 4 implantų“. Toks sprendinys yra įmanomas teoriškai ir net praktiškai (jei alveolinė atauga visavertė, parinktieji implantai reikiamų matmenų), tačiau tendencija į rekordus – kuo daugiau dantų ir mažiau implantų – neatitinka saugaus ir rezultatyvaus gydymo principų.

Šios negerovės kenkia dantų implantavimo raidai, klaidina pacientus, neatitinka saugaus gydymo principų, dažnina komplikacijas, kurių taisymas yra labai problemiškas ir nuostolingas.

Kasdieninėje praktikoje susiduriu ir su paprastais atvejais, ir su komplikacijomis (dantų šaknų perforacijos, svetimkūniai šaknies kanale, vainiko ir šaknies įtrūkimai, įskilimai ir lūžiai); taip pat tenka dirbti su pacientais, turinčiais išreikštą pykinimo refleksą, mažai išsižioja, kamuoja nerimas, baimė.

Gydydami dantų šaknų kanalus, ne tik gydome konkretų dantį, bet ir apsaugome paciento organizmą nuo danties infekcijos išplitimo krauju į gyvybiškai svarbius organus (pvz. širdies raumenį ir vožtuvus). Delsimas gydyti ar pergydyti infekuotus dantų šaknų kanalus blogina danties gyvavimo prognozę, nes įsisenėjus uždegimui jį vis sunkiau išgydyti. Todėl gydymo nereikėtų atidėlioti galvojant, kad įvyks savaiminis pasveikimas.

Tarp kai kurių odontologų (ypač agresyvių nepagrįstos implantacijos šalininkų) vyrauja nuomonė, jog dantų šaknų kanalus gydyti ar pergydyti neverta. Motyvuojama, neva geriau tokius dantis rauti ir implantuoti.

Mūsų patirtis parodė, kad kokybiškai išgydžius dantų šaknų kanalus ir atstačius danties vainiką, jis gali funcionuoti dešimt, dvidešimt ar daugiau metų, dažniausiai ilgiau už danties implantą.

Šiandien, dantų šaknų kanalų gydymui pasitelkdami odontologijos technologines naujoves (dentalinį mikroskopą, ultragarsinius instrumentus, biokeramines medžiagas ir kita), galime pasiekti puikių ilgalaikių rezultatų.